Kokius kuro šaltinius naudoti anglies dioksido išmetimo mažinimui?

Kokiomis alternatyvomis gali būti varomi sunkvežimiai?

Jų yra 4:

• Dyzelinas
• Dujos
• Vandenilis
• Elektra

Apžvelkime jas vieną po kitos ir išsiaiškinkime, kuri iš jų bus veiksmingiausia mažinant CO2 emisiją.

Atkreipkite dėmesį, kad visi CO2 emisijos sumažinimo skaičiai apskaičiuoti nuo transporto priemonių gamybos iki jų eksploatavimo pabaigos, Šie skaičiavimai atlikti 16 tonų transporto priemonei.

Biodyzelinas, iš augalinių aliejų, pavyzdžiui, rapsų, gaminamas riebiųjų rūgščių esteris leidžia 65 proc. sumažinti CO2 emisiją, lyginant su iškastiniu dyzelinu. Šiuo metu tai akivaizdžiai vienas pigiausių sprendimų.

Tačiau biodyzelino naudojimą kelių transportui riboja ribotas jo kiekis, be to, jį gaminant gali kilti miškų naikinimo pavojus ir susidurti su kitų sektorių, pavyzdžiui, maisto gamybos, konkurencija.

Labai tikėtina, kad iki 2040 m. ne daugiau kaip 10 proc. sunkvežimių naudos šios rūšies degalus.

Sintetiniai degalai (XTL, HVO), antros kartos biodegalai, leidžia dar labiau sumažinti CO2 kiekį. Jie gaminami iš gyvulinių riebalų, naudotų aliejų ar miškininkystės atliekų, todėl nekonkuruoja su maisto produktais. Tačiau šiuo metu jų galima įsigyti labai nedaug ir greičiausiai taip bus kelis ateinančius dešimtmečius, nes tinkamų naudoti žaliavų kiekis yra ribotas.

E-dyzelinas, gaminamas naudojant atsinaujinančią elektros energiją, vandenį ir CO2 iš atmosferos, taip pat leidžia 65 proc. sumažinti išmetamų teršalų kiekį, lyginant su iškastiniu dyzelinu. Tačiau, kad jį būtų galima naudoti, reikalingos didžiulės investicijos, kurios vis dar nėra užtikrintos.

Metano dujos - iškastinės gamtinės dujos ir biodujos, gaminamos fermentuojant dujofikuojant organines medžiagas (biomasę).

Iškastinės gamtinės dujos leidžia sumažinti eisiją tik 5 %, lyginant su dyzelinu. Todėl tai nėra perspektyvi anglies dvideginio emisijos mažinimo priemonė.

Biometanas arba biodujos, pagamintos fermentuojant arba dujinant organines medžiagas, į aplinką išmeta 75 % mažiau CO2 nei dyzelinu varomi sunkvežimiai. Tačiau biodujų kiekiai yra ir bus riboti. Taigi dėl jų naudojimo transporto sektorius konkuruos su kitais verslo sektoriais, o jų kaina (2019 m. 4 kartus didesnė nei gamtinių dujų) turėtų didėti dėl tikėtino valstybės lėšų jų gamybai sumažėjimo.

Biodujos išskiria azoto oksidus (NOx), todėl jų naudojimas mieste bus uždraustas. Galiausiai, jų poveikis visuotiniam atšilimui yra 86 kartus didesnis nei CO2 per 80 metų laikotarpį, todėl jas reikia labai atidžiai stebėti, kad būtų sumažinta nuotėkio rizika gamybos ir transportavimo metu.

Tikėtina, kad nuo 2040 m. apie 10 % sunkvežimių bus varomi biodujomis.

Šiuo metu Europoje iš atsinaujinančiųjų energijos šaltinių arba branduolinės energijos gaminama išvalyta elektros energija, palyginti su iškastiniu dyzeliniu kuru, leidžia vidutiniškai 55 % sumažinti išmetamo CO2 kiekį. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, šis rodiklis gali būti net 80 % mažesnis.

Elektros variklių technologija yra lengvai pasiekiama, o baterijų darbinis įkrovimas nuolat didėja.

Neturėdami tiesioginio išmetamųjų teršalų poveikio, elektra varomi sunkvežimiai yra veiksmingiausias miestų taršos problemų sprendimas. Juos galima įkrauti naktį - ne piko valandomis - pramoninėje trifazėje jungtyje arba pagrindiniame įkrovimo terminale, jie veikia tyliai, o vairuotojams suteikia didelį naudojimo komfortą.

Nors elektrinės transporto priemonės vis dar yra brangesnės už dyzelinu varomas transporto priemones, atotrūkis nuolat mažėja, o kai kurios jų taikymo sritys, pavyzdžiui, šiukšlių surinkimas, jau yra visiškai konkurencingos. Nuo 2025 m. bendros baterijomis varomo elektrinio sunkvežimio, skirto naudoti mieste, nuosavybės ir eksploatavimo išlaidos bus mažesnės nei dyzeliniais degalais varomo sunkvežimio. Iki tos datos visų rūšių miesto reikmėms bus naudojami elektriniai sunkvežimiai.

A “from the cradle to the grave” analysis of trucks, of their total cost of operation, of their ease of use, and of the availability of de-carbonised fuels, has led us to foresee the use of the four available fuel types by 2020 in the following proportions:

• 0% of trucks using fossil-based diesel fuel or natural gas.
• Up to 20% of trucks running on bio-fuels for the heaviest uses (long-haulers, heavy construction, etc.).
• Around 80% of trucks will be equipped with either recharged, electric batteries, of de-carbonised hydrogen fuel cell power for the most demanding uses. The exact proportion of use of these two power sources is still unknown.